Prieš tai buvusiame straipsnyje aptarėme sėdmenų anatomiją ir funkciją, o dabar pabandysime išsiaiškinti, kurie iš sėdmenų raumenų linkę nusilpti, kurie persitempti, ir ar yra būdų sau padėti.

Dažniausiai didysis ir vidurinis sėdmens raumenys yra linkę nusilpti. Šie raumenys gali nusilpti dėl sutrikusios įnervacijos, kai juosmens srityje yra dirginamas nervas. Tačiau taip pat sėdmenys silpsta dėl gyvenimo būdo pokyčių: ilgas sėdėjimas darbe, mašinoje, prie kompiuterio ar televizoriaus bei per mažas fizinis aktyvumas. Ilgai sėdint sėdmenys yra nuolat spaudžiami, ir tokiu būdu yra siunčiami nerviniai signalai iš raumenų į smegenis ir po to atgal, kad sėdmenys atsipalaiduotų. Sėdmenims tinginiaujant, nėra užtikrinama dubens kontrolė, todėl pradedame atlikti įvairių kompensacinių judesių, kuriuos atlieka įsitempdami kiti aktyvūs raumenys. Dėl kompensacinių raumenų perkrovimo skausmas gali atsirasti ne tik dubens, bet ir nugaros, kelio, čiurnos, ar net pečių, kaklo srityje.

Namų sąlygomis sėdmenis galime stiprinti keturpėsčioje padėtyje atliekant sulenktos arba tiesios kojos kėlimą aukštyn, stengiantis išlaikyti dubenį nepajudėjusį, bei gulint ant šono – viršutinės kojos kėlimą aukštyn. Kadangi netaisyklingai atliekant raumenų stiprinimo pratimus galime labiau sau pakenkti, nei padėti, visada siūlome pasitarti su kineziterapeutu, kuris nurodys, kaip taisyklingai juos atlikti.

Na, o kriaušinis raumuo kaip tik linkęs įsitempti. Dažniausiai raumuo įsitempia, nes nusilpus viduriniam sėdmens raumeniui, perima jo darbą. Kriaušinis raumuo nuolat įsitempinėdamas gali trumpėti bei spazmuoti ir prispausti po juo einantį sėdmeninį nervą, dėl ko gali atsirasti skausmas sėdmens viduryje ir kojos nugariniame paviršiuje. Namų sąlygomis kriaušinį raumenį galime atpalaiduoti jį tempiant arba spaudžiant skausmingus taškus teniso kamuoliuku. Jeigu įtampa, ar skausmas nedingsta, rekomenduojama konsultuotis su specialistu.