Krūtinės raumenys linkę įsitempti, nes sėdint susikūprinus tarpumenčio raumenys atsiduria ištemptoje, o krūtinės raumenys – sutrumpėjusioje, įsitempusioje padėtyje. Taip pat, kasdienėje veikloje visi judesiai rankomis vyksta priešais kūną, o tai reikalauja krūtinės raumenų darbo. Kadangi krūtinės raumenis sudaro trys skirtingomis kryptimis išsidėstę raumenų pluoštai, tad ir tempiant reikėtų keisti rankų padėtį: norint ištempti apatinę skaidulų dalį, alkūnės dedamos aukščiau nei petis, viduriniąją – vienoje linijoje su pečiais, viršutinę dalį – alkūnės žemiau nei pečiai. Nerekomenduojama tempti raumenų ištiestomis rankomis, nes labiau atpalaiduosime dvigalvį žasto ir priekinį deltinį raumenis, o ne krūtinę.
Krūtinės raumenų tempimas prie sienos. Pilvą įtraukus ir lenkiant priekinę koją svyrama į priekį, kol atsiranda tempimas į sieną atremtos rankos pusėje. Neatkėlus galinės kojos kulno tempsis ir blauzdų raumenys.
Krūtinės raumenų tempimui prie staktos galioja tos pačios taisyklės, tik tempimas jausis
abipus. Rekomenduojama susirasti siauresnę staktą, kad pilnai atremtumėte alkūnes, o
skirtingomis dienomis darant tempimą, pakeisti į priekį statomą koją.