Pusiausvyros pratimai, kaip ir kitas fizines ypatybes lavinantys pratimai, nėštumo metu yra svarbūs ir turi būti įtraukti į nėščiųjų mankštą.
Nėštumo metu įvykę hormoniniai, anatominiai ir fiziologiniai pokyčiai lemia svorio padidėjimą, pilvo raumenų jėgos ir neuroraumeninės kontrolės suprastėjimą, raiščių laisvumo padidėjimą bei padidėjusią juosmens lordozę. Šie pokyčiai lemia pakitusį kūno masės centrą, tai pakeičia laikyseną, gebėjimą išlaikyti pusiausvyrą, o tai padidina traumų riziką. Nėštumo metu griuvimas yra dažna traumų priežastis, tai dažniausiai įvyksta 6-7 nėštumo mėnesį, einant slidžiu paviršiumi, skubant ar nešant įvairius daiktus.
Įvairių tyrimų duomenimis, nėščios moterys griūna reikšmingai dažniau nei moterys, kurios nesilaukia. Teigiama, kad apie 27 procentus nėščiųjų bent kartą, nėštumo laikotarpiu, griuvo neišlaikydamos pusiausvyros. Panašiai kaip ir senyvo amžiaus žmonės, tarp jų bent kartą griuvimą patyrė apie 30 procentų asmenų. Griuvimas nėštumo metu gali sukelti įvairius moters sužalojimus, kaip raiščių patempimas, lūžiai, sumušimai, tačiau labiausiai baiminamasi dėl nėštumo eigos bei vaisiaus būklės – nugriuvus iškyla nepalankių būklių rizika kaip priešlaikinis gimdymas, placentos atsiskyrimas bei kitos būklės, keliančios pavojų nėštumui.
Gera laikysenos kontrolė yra vienas iš svarbiausių veiksnių, kuris padeda išlaikyti pusiausvyrą ir išvengti traumų. Tinkama laikysena gali palengvinti bei padėti išvengti daugybės raumenų skeleto sistemos problemų, diskomforto, ypač kalbant apie nugaros skausmą, pagerina kvėpavimo efektyvumą bei taip pat pagerina pasitikėjimą savimi. Pastebima, kad nėštumo metu kūno masės centras keičiasi, dėl didėjančios gimdos, krūtinės bei kitų biomechaninių pokyčių – nėštumo metu pečiai bei pilvas išsikiša į priekį, kas lemia ne tik pusiausvyros sutrikimus, tačiau siejama ir su dažnais raumenų-skeleto sistemos nusiskundimais, kaip nugaros, dubens, pečių juostos bei kitų kūno sričių skausmas ar diskomfortas. Todėl laikysenos pokyčių ir kritimo rizikos vertinimas yra ypač svarbus nėštumo metu. Laikysenos pratimus galima atlikti stovint, sėdint, klūpint ir gulint. Be tiesioginio laikysenos korekcijos poveikio, jie turėtų padidinti kūno supratimą ir skatinti įprotį tinkamai išlaikyti kūno padėtį kasdienėje veikloje.

Raumenų skeleto sistemos pokyčiai ima ryškėti antrajame trimestre ir tampa ryškiausi trečiojo nėštumo trimestro metu. Tyrėjai nustatė, kad pirmojo trimestro metu laikysena bei stabilumas išlieka nepakitęs, tačiau jau antrojo trimestro metu pastebimi pokyčiai, kurie didėja iki pat nėštumo pabaigos. Praėjus 6-8 savaitėms po gimdymo vis dar pastebimi reikšmingi skirtumai su kontrolinėmis tiriamosiomis, kurios nesilaukia, vadinasi laikysenos bei stabilumo pokyčiai išlieka ir po gimdymo. Taip pat nėščios moterys vaikšto lėtesniu greičiu, jų žingsniai trumpesni, sunkiau atsistoti iš sėdimos padėties.
Lyginant moteris, kurios sportuoja nėštumo metu ir tas, kurios gyvena pasyviau, sportuojančių moterų pusiausvyra reikšmingai geresnė, tyrėjai padarė išvadą, jog pratimai atliekami nėštumo metu gali apsaugoti nuo griuvimo.
Nors kūno masės centras nėštumo metu keičiasi, moterys, kurios tęsia anksčiau praktikuotą veiklą, gali atlikti pratimus, reikalaujančius aukšto pusiausvyros lygio, tačiau moterys, kurios prieš tai nebuvo fiziškai aktyvios, turėtų pasirinkti lengvesnius pratimus. Atliekant tokius pratimus svarbu, kad jie nebūtų sudėtingi, o pati aplinka saugi, nederėtų atlikti pusiausvyrai skirtų pratimų šalia pavojingu objektų, laiptų, dideliame aukštyje, o taip pat naudinga, jog šalia būtų saugi atrama, į kurią galima atsiremti pajutus, kad nepavyko išlaikyti pusiausvyros, pavyzdžiui, prieš save pasistatyti kėdę, į kurios atlošą galima atsiremti rankomis. Taip pat svarbu, kad pratimai būtų parinkti pagal moters fizinį pajėgumą bei gebėjimą išlaikyti pusiausvyrą.

Šaltiniai
1. Conder R, Zamani R, Akrami M. The Biomechanics of Pregnancy: A Systematic Review. Journal of Functional Morphology and Kinesiology. 2019;4(4):72.
2. Opala-Berdzik A, Błaszczyk J, Bacik B, Cieślińska-Świder J, Świder D, Sobota G et al. Static Postural Stability in Women during and after Pregnancy: A Prospective Longitudinal Study. PLOS ONE. 2015;10(6):e0124207.
3. Rita Santos-Rocha Exercise and Sporting Activity During Pregnancy Evidence-Based Guidelines, 2019
4. Bulent Cakmak, Ana Paula Ribeiro & Ahmet Inanir (2016) Postural balance and the risk of falling during pregnancy, The Journal of Maternal-Fetal & Neonatal Medicine, 29:10, 1623-1625