Pėdos skausmu skundžiasi nuo 14 iki 42 proc. suaugusių asmenų. Tai apriboja įprastose veiklose kaip ėjimas, lipimas laiptais bei kitos veiklos, kuriose remiamasi kojomis. Tiek pėdos raumenų silpnumas, tiek pėdos skausmas gali turėti įtakos prastai pusiausvyrai bei padidinti traumų riziką. Pėdos skausmas siejamas su įvairiomis disfunkcijomis bei deformacijomis, tačiau taip pat pastebimas raumenų silpnumas, nykščio bei čiurnos sąnarių judesių apribojimas ar deformacija.

Skausmo ir funkcijos suprastėjimą lemia daugybė veiksnių veikiančių kartu, todėl priežastys yra kompleksinės bei kiekvienam žmogui gali atsirasti skirtingu keliu. Neretai pastebimas raumenų, kurie padeda išlaikyti vidinį išilginį pėdos skliautą, silpnumas, kas sukelia papildomą kitų prilaikančių struktūrų įsitempimą ar net skausmą, skausmas skatina vengti kai kurių judesių, o tai lemia mažesnį aktyvumą, kuris ilgainiui taip pat mažina raumenų jėgą.

Viena iš dažniausių su pėdų skausmu susijusi būklė yra plantarinis fasciitas. Tai paprastai pasireiškia, kulno bei pado vidinės pusės skausmu ar jautrumu, kuris ryškiausiai jaučiamas žengiant pirmuosius žingsnius ryte bei pagerėja po trumpo pasivaikščiojimo, tačiau vėl atsinaujina atliekant veiklą susijusią su ilgai trunkančia apkrova, pavyzdžiui, ilgai stovint, einant ar bėgant. Taip pat kulno skausmas pablogėja pernešant svorį ant kojos po poilsio laikotarpio, pavyzdžiui, atsistojus po sėdėjimo prie stalo.

Priežastys

Manoma, kad plantarinį fasciitą sukelia lėtinė pėdos raumenų perkrova dėl gyvenimo būdo ir gali paveikti įvairaus amžiaus bei aktyvumo asmenis. Sudėtinga įvardinti tikslias šios būklės atsiradimo priežastis, nes jos apima daugelį veiksnių, tačiau išskiriami pagrindiniai rizikos veiksniai.

• Aukštas KMI;
• Vyresnis amžius;
• Mažas aktyvumas;
• Sumažėjusi čiurnos tiesimo amplitudė bei kojos nykščio tiesimo amplitudė;
• Sumažėjusi kojos pirštų judesius atliekančių raumenų jėga
• Blauzdos nugarinės dalies, hamstringų įsitempimas, sumažėjusi klubų judesių amplitudė, išorinę klubo rotaciją bei atitraukimą atliekančių raumenų jėga.
• Ilgai trunkanti veikla remiantis kojomis – ilgas ar intensyvus bėgimas, stovėjimas, vaikščiojimas it kt.
• Prasta pėdos ir apatinių galūnių laikysena

Gydymas

Gydymas dažniausiai konservatyvus, 90-95 proc pacientų pajaučia simptomų pagerėjimą per 12-18 mėnesių.

Pasyvios gydymo priemonės: batų įdėkliukai, avalynės pritaikymas, teipavimas, miofascinių trigerinių taškų atpalaidavimas, čiurnos ir pėdos sąnarių mobilizacija, šaltis, elektrostimuliacija, medikamentų injekcijos, poilsis, edukacija.

Aktyvios gydymo priemonės:

• tempimo pratimai – plantarinės fascijos tempimas, blauzdos bei šlaunies nugarines dalies tempimas

• Pėdos vidinių raumenų stiprinimas – kojos pirštų judesius atliekančių, skliautą palaikančių raumenų stiprinimas
• Pėdos padėties korekcija
• Apatinės galūnės raumenų balanso gerinimas – pėdos laikysena susijusi ir su klubo išorinių rotatorių silpnumu, kadangi klubų raumenys svarbūs apatinių galūnių biomechanikoje. Pasikeitus normaliai klubų padėčiai, matomi pokyčiai ir pėdų laikysenoje. Pastebima, kad PF sėkmingai gydomas į pratimų programą įtraukiant klubą stiprinančius pratimus. Neretai tai siejama ir su dubens/juosmens srities skausmais. RekomendacijosRekomenduojama modifikuoti fizinį aktyvumą, atsisakyti veiklų, kuriose pakartotinai apkraunama pėda, kaip bėgimas tiek lauke, tiek ant bėgtakio, kol vyksta gydymas.  Siekiant užtikrinti gerą širdies ir kraujagyslių sistemos funkciją derėtų pasirinkti kitą fizinio aktyvumo būdą, kaip važiavimas dviračiu, plaukimas, šiose veiklose nėra tokios didelės apkrovos pėdoms.Prie sau įprastos veiklos reiktų grįžti palengva, po truputėlį didinant intensyvumą, kai 4-6 savaites nebejaučiama simptomų kaip lokali įtampa, pėdos jautrumas.

  Šaltiniai:

  1. Smerdelj M, Madjarević M, Oremus K. Sindromi prenaprezanja na potkoljenici i stopalu [Overuse injury syndromes of the calf and foot] ]. Arh Hig Rada Toksikol. 2001 Dec;52(4):451-64. Croatian. PMID: 11831128.
  2. Grieve R, Palmer S. Physiotherapy for plantar fasciitis: a UK-wide survey of current practice. 2021.
  3. Huffer D, Hing W, Newton R, Clair M. Strength training for plantar fasciitis and the intrinsic foot musculature: A systematic review. Physical Therapy in Sport. 2017;24:44-52.
  4. Kamonseki D, Gonçalves G, Yi L, Júnior I. Effect of stretching with and without muscle strengthening exercises for the foot and hip in patients with plantar fasciitis: A randomized controlled single-blind clinical trial. Manual Therapy. 2016;23:76-82.
  5. Latey P, Burns J, Hiller C, Nightingale E. Relationship between foot pain, muscle strength and size: a systematic review. Physiotherapy. 2017;103(1):13-20.
  6. Lee J, Jung H, Jang W. A prospective study of the muscle strength and reaction time of the quadriceps, hamstring, and gastrocnemius muscles in patients with plantar fasciitis. BMC Musculoskeletal Disorders. 2020;21(1).
  7. Lee J, Park J, Jang W. The effects of hip strengthening exercises in a patient with plantar fasciitis. Medicine. 2019;98(26):e16258.
  8. Lim A, How C, Tan B. Management of plantar fasciitis in the outpatient setting. Singapore Medical Journal. 2016;57(04):168-171.
  9. Çil E, Şaylı U, Subaşı F. Outpatient vs Home Management Protocol Results for Plantar Fasciitis. Foot & Ankle International. 2019;40(11):1295-1303.