Skoliozė – stuburo iškrypimas į šoną, dažniausiai krūtininėje ir/ar juosmeninėje stuburo dalyse su stuburo slankstelių rotacija aplink savo ašį. Ji gali formuotis bet kokio amžiaus asmeniui, tačiau dažniausiai išsivysto 10-12 metų amžiaus vaikams. Skoliozė yra progresuojanti stuburo liga, kuri dažnai prasideda nepastebimai, nesukeliant skausmo ar diskomforto vaikui, ilgainiui gali progresuoti sukeliant rimtesnius pažeidimus.
Kokios gali būti skoliozės atsiradimo priežastys?
Skoliozė gali būt įgimta – tai atsitinka dėl neteisingai susiformavusių stuburo slankstelių, įgimtų raumenų ar nervų ligų, gimdymo traumos ir kitų priežasčių arba įgyta dėl šalutinių priežasčių ( paralyžiaus, stuburo raumenų atrofijos ar fizinės traumos). Dažniausiai skoliozės atsiradimo priežastys išlieka mįslė, deja net 80 proc visų skoliozės atvejų sudaro idiopatinė skoliozė, kai atsiradimo priežastis nėra aiški, gali būti paveikta įvairių faktorių.
Vaikų stuburο intensyvaus augimο metu vyksta stuburo slankstelių augimas, tačiau raumenų, raiščių augimas atsilieka 1–2 metus, tοdėl stuburο augimο spurtο metu vaikų raumenų jėga yra nepakankama. Stuburas labai greitai auga du kartus gyvenime. Mergaitėms 4–6 metų ir 11–14 m. periοde, berniukams 6–8 ir 13–16 metų periοde.
Skoliozės formavimosi varomasis mechanizmas – gravitacija. Jos formavimas tarsi užburtas ratas kai netolygiai apkraunamas stuburo slankstelis auga nesimetriškai, ko pasekoje jis pakrypsta, sukasi aplink savo ašį ir formuojasi stuburo iškrypimas.
Suaugusiems būdingos dvi skoliozės rūšys – nuo vaikystės progresuojant idiopatinė skoliozė ir amžinių stuburo pakitimų sąlygota degeneracinė skoliozė.
Laikysenos vertinimas – lordozė, kifozė, skoliozė, kas tai?
Vertinant asmens laikyseną žvelgiant iš šono – stuburas turi natūralius linkius – kaklinėje bei juosmeninėje stuburo dalyje – lordozę ( linkis į vidų), krūtininėje ir kryžkaulinėje stuburo dalyse – kifozę ( linkis į išorę). Šie stuburo linkiai užtikrina tolygią ašinę apkrovą visam stuburui. Žvelgiant į asmenį iš priekio ar nugaros – stuburas turi būti visiškai tiesus lyg slankstelių kolona. Skoliozės atveju stuburo slankstelių kolona iškrypsta bei formuojasi linkiai į dešinę ar kairę puses formuodami C ar S linkius. C formos stuburo iškrypimas vadinamas daline skolioze, šis nenatūralus linkis gali formuotis į vieną pusę krūtininėje ar juosmeninėje dalyse. S formos stuburo iškrypimas vadinama abipuse skolioze, kuomet nenatūralūs linkiai formuojasi į abi puses krūtininėje ir juosmeninėje stuburo dalyse.
Suaugusiems būdingos dvi skoliozės rūšys – nuo vaikystės progresuojant idiopatinė skoliozė ir amžinių stuburo pakitimų sąlygota degeneracinė skoliozė.
Adamso testas yra vienas iš būdų įtarti / nustatyti skoliozę. Šio testo atlikimui nereikalingas joks inventorius, tad jį gali atlikti net tėvai. Nors testas nėra sudėtingas, tačiau jo nauda neabejotina, padeda nustatyti skoliozę ankstyvoje stadijoje. Testo metu vaiko prašoma nuoga nugara pasilenkti į priekį, išlaikant tiesias kojas bei suglaustais delnais siekti žemę. Pasilenkus labiai gerai matosi stuburo tiesumas ar iškrypimas. Aišku diagnozės patikslinimui reiktų kreiptis į gydytoją. Šis testas naudojamas vertinant laikyseną ne tik vaikams, bet ir suaugusiems.
Patvirtino skoliozės diagnozę, ką daryti toliau?
Pagrindinis skoliozės gydymo tikslas – stabdyti jos progresavimą. Gydymo metodika priklausys nuo stuburo iškrypimo kampo (Cobb kampo). Jei stuburo iškrypimo kampas mažesnis nei 25 laipsniai, pacientas stebimas, jam skiriama specifinė kineziterapija. Kineziterapijos pagrindinis gydymo tikslas būtų mažinti raumenų disbalansą stiprinant paraspinalinius bei liemens raumenis tiek išgaubtoje, tiek įgaubtoje stuburo pusėse. Vaikams, turintiems skoliozę, būdinga pečių, menčių, dubens padėties asimetrija, raumenų asimetrija. Tad gydant skoliozę specifinė kineziterapija apima trimatę laikysenos korekciją, koreguotos laikysenos stabilizavimą ir korekcinių padėčių mokymą.
Jei iškrypimo kampas 25-45laipsniai, tik specialios kineziterapijos (taikant stuburą supančių raumenų aktyvavimo, stiprinimo ar ištempimo) nebeužtenka, kartu naudojami koreguojantys įtvarai, kurie gaminami individualiai kiekvienam pacientui. Šios visos priemonės yra taikomos, kad stuburo iškrypimo kampas nepasiektų 50laipsnių kampo, kuomet būtina chirurginė intervencija.
Esant nedideliam stuburo iškrypimo kampui geriausia pasikonsultuoti su kineziterapeutu, kuris įvertinęs laikyseną, pritaikytų būtent Jums tinkančius pratimus stuburui, atsižvelgiant į skoliozės tipą. Sveiko stuburo mokyklos kineziterapeutai konsultuoja individualiai. Individualios konsultacijos metu įvertinama laikysena, raumenų asimetrija, taip pat nurodomi ir detaliai paaiškinami specifiniai pratimai, kuriuos rekomenduojama atlikti namuose. Juk stiprinti kūną bei giliuosius raumenis būtina, kad jie padėtų išlaikyti kasdienes stuburo apkrovas bei stabdytų skoliozės progresavimą. Kineziterapeutui rekomendavus galima prisijungti ir prie grupinių treniruočių, tik aišku, su kineziterapeuto priežiūra ir judesių koregavimu grupinių treniruočių metu.
Literatūros sąrašas:
1.Haleem, S., & Nnadi, C. (2018). Scoliosis: a review. Paediatrics and Child Health, 28(5), 209-217
2.Negrini S., Aulisa A. G., Aulisa L., Circo A. B., Mauroy J. C., Durmala J. et al. 2011 SOSORT guidelines: orthopaedic and rehabilitation treatment of idiopathic scoliosis during growth. Scoliosis, 2012; 7(1): 1
3.Adaškevičienė E. Silpnos sveikatos vaikų fizinis ugdymas. Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 2008
4.Weiss H. R., Negrini S., Hawes M. C., Rigo M., Kotwick T., Grivas T. B., Maruyama T. Physical exercises in the treatment of idiopathic scoliosis at risk of brace treatment – SOSORT consensus paper 2005. Scoliosis and Spinal Disorders, 2006; 1(1): 1.
5.Stokes I. A., Burwell R. G., Dangerfield P. H. Biomechanical spinal growth modulation and progressive adolescent scoliosis: a test of the ‘vicious cycle’ pathogenetic hypothesis: summary of an electronic focus group debate of the IBSE. Scoliosis and Spinal Disorders, 2006; 1(1): 16.