Stuburo išvarža ir jos gydymas

Išvarža – kas tai?

Žmogaus stuburas sudarytas iš slankstelių bei tarp jų išsidėsčiusių 23 diskų, kurie yra kaip stuburo amortizatoriai. Pats diskas sudarytas iš centre esančio minkštojo branduolio, daug vandens turinčio lęšio formos darinio, bei šį branduolį gaubiančio skaidulinio žiedo. Kai stuburo diske dėl įvairių priežasčių atsiranda pakitimų, kuomet disko skaidulinis žiedas ar minkštasis branduolys išsiveržia už tarpslankstelinio disko ribų, formuojasi stuburo išvarža, kinta žmogaus savijauta, atsiranda diskomfortas, skausmas.

Daugiau kaip 80 proc. suaugusiųjų bent vieną kartą per gyvenimą yra jautę nugaros skausmą, o 5 proc. šis skausmas tampa lėtiniu. Viena iš dažniausių nugaros skausmo priežasčių yra tarpslankstelinė disko išvarža. Tarpslankstelinių diskų pokyčiai atsiranda dėl stuburą traumuojančių veiksnių – viršsvorio, vibracijos, sporto, kuris ypač susijęs su sunkumų kilnojimų,  pasikartojančių judesių darbe. Didelę įtaką tarpslankstelinės disko išvaržos atsiradimui turi netaisyklingų judesių atlikimas, traumos. Anot McGill individualūs rizikos veiksniai tarpslankstelinės disko išvaržos atsiradimui gali būti:

  • Rūkymas;
  • Mažas fizinis aktyvumas;
  • Nutukimas;
  • Psichologinis stresas ar nerimas;
  • Netinkama laikysena;
  • Sumažėjusi raumenų jėga bei sąnarių paslankumas.

Džiugu yra tai, kad dauguma nugaros skausmų praeina savaime ir kad net 60 proc. žmonių, kuriuos kamuoja nugaros skausmas, grįžta į darbus po 1 savaitės ir apie 90 proc. grįžta po 6 savaičių. Daugumai žmonių, patyrusių nugaros skausmą vieną kartą, jis pasikartoja.

Stuburo išvaržos yra išskiriamos šios stadijos:

LIGOS - Sveikas Žmogus

 

Protruzija. Protruzijos stadijoje tarpslankstelinio disko branduolys yra įsiterpęs į skaidulinį žiedą.

Prolapsas. Prolapso stadijoje minkštuminį branduolį diske sulaiko tik išorinė skaidulinio žiedo dalis.

Ekstruzija. Minkštuminiam branduoliui prasiskverbus pro skaidulinį žiedą prasideda ekstruzija, tarpslankstelinio disko branduolys juda link epidurinio tarpo.

Sekvestracija. Dalis tarpslankstelinio disko branduolio yra atsiskyręs, minkštuminis branduolys išsiveržęs per skaidulinį žiedą.

 

 

 

Disko išvarža gali sukelti įvairius simptomus, kurie priklausys nuo išvaržos lokalizacijos (kurioje stuburo dalyje formuojasi išvarža ) bei jos stadijos.

Dažniausiai tarpslankstelinio disko išvaržas kaklo srityje sukelia darbo pobūdis bei netaisyklinga laikysena jį atliekant, traumos, didelė stuburo apkrova bei netinkama gyvensena. Kaklinės dalies išvarža pasireiškia stipriu skausmu kaklo srityje, rankų tirpimu ar net nemaloniu skausmu pečių ar rankų srityse.

Stuburo juosmeninėje dalyje net 95 proc. būna L4–L5 ir L5–S1 segmentuose. Šiems segmentams tenka didžiausias krūvis bei didžiausias paslankumas. Kitų lygių tarpslankstelinio disko išvaržos yra retesnės, kartu ir jų klinikinė eiga sudėtingesnė. L4–L5 lygio išvaržos sukelia skausmą ir tirpimą, plinta užpakaliniu šlaunies, blauzdos ir pėdos paviršiumi link kojos nykščio, to pasekoje yra jaučiamas nykščio arba pėdos silpnumas. L5–S1 lygio išvaržos. Dėl jų atsiranda skausmas ar jutimų sutrikimas užpakaliniame šlaunies paviršiuje arba šoniniame blauzdos, pėdos paviršiuje.

Operacija ar konservatyvus stuburo gydymas?

Disko išvaržos chirurginio gydymo kriterijai galutinai nėra nustatyti, vyksta diskusijos apie chirurginio gydymo privalumus ir trūkumus. Disko išvaržos chirurginis gydymas sukelia greitesnį simptomų regresą, po jo greitesnė reabilitacija, greičiau atkuriamas darbingumas, tačiau yra vėlyvų komplikacijų rizika. Ankstyvasis chirurginis gydymas leidžia greičiau pašalinti skausmą nei konservatyviai gydant, tačiau rezultatai per vienerius metus tampa panašūs ir po dviejų metų nesikeičia. Chirurginis gydymas nėra išeitis, nes po stuburo operacijos nuo 5 iki 40 proc. pacientų kamuoja juosmens ir nugaros skausmas. Dabar iš 80 proc. asmenų, kurie jaučia nugaros skausmą, tik 1 – 2 proc. yra atliekamos juosmeninės stuburo dalies operacijos. Pagrindinė pooperacinio skausmo priežastis – netiksliai nustatyta diagnozė ir nepakankamai griežta atranka operuotinų pacientų. Kitos svarbios priežastys: pakartotinė tarpslankstelinio disko išvarža, epidularinė fibrozė, segmentinis juosmeninės stuburo dalies nestabilumas ir antrinė tarpslankstelinių angų stenozė pakitus stuburo anatomijai po abipusės laminektomijos ir discektomijos. Pakartotinės chirurginės operacijos dažnai tik pablogina ilgalaikę prognozę, nes sukelia nevaldomą randėjimo procesą epiduraliniame tarpe, didina segmentinį stuburo nestabilumą, tarpslankstelinių angų stenozę.

Konservatyvaus stuburo gydymo būdai. Ūminio skausmo atveju svarbiausia greitai ir efektyviai numalšinti skausmą, atkurti statines ir dinamines stuburo funkcijas. Taikoma kineziterapija, masažai, manualinė terapija, akupunktūra, šildomieji kompresai, skausmui malšinti – farmakologinis gydymas. Svarbu mokinti pacientą judesių bei padėčių, mažinančių skausmą, motyvuoti būti aktyviems nuo pat ligos pražios, nes natūraliai išliekantis krūvis stuburui ir jį supantiems raumenims yra naudingesnis nei specifiniai pratimai. Jei skausmas pereina į lėtinę stadija, kineziterapija ir daugiadisciplinis gydymas tampa svarbiausiais. Svarbu pacientą mokyti taisyklingai atlikti judesius, mažiau apkraunančius stuburą . Yra atlikta daug mokslinių tyrimų kuri kineziterapijos metodika efektyviausia – klasikiniai pratimai ar stuburą stabilizuojantys pratimai. Gauti rezultatai parodė, kad stuburo stabilizavimo pratimai yra geresnis pasirinkimas lyginant su klasikiniais stuburo pratimais pacientams su postero-lateraline disko išvarža. Stuburo stabilizavimo pratimai aktyvuoja juosmeninės stuburo dalies raumenis. Šie pratimai malšina skausmą, pagerina funkcinius parametrus, stiprina liemens ir nugaros tiesėjus. Tradiciniai lankstumo didinimo pratimai yra naudingi tik tais atvejais, kai pacientas yra ūmios būklės, nes jie yra saugūs ir juos lengva išmokti visiems pacientams.

Kineziterapijos taikymo efektyvumas priklauso nuo intensyvumo (intensyvios kineziterapijos programos yra veiksmingesnės nei švelnios), priežiūros (priežiūros programos yra veiksmingesnės nei nekontroliuojamos) ir paciento supratimo apie gydymo naudą.

Esant stuburo išvaržai rekomenduojame pasikonsultuoti su Sveiko stuburo mokyklos kineziterapeutais. Individualioje konsultacijoje kineziterapeutas įvertins Jūsų fizinę būklę, parinks ir detaliai paaiškins stuburo stabilizacinius pratimus, kuriuos rekomenduojama atlikti namuose. Juk stiprinti kūną bei giliuosius raumenis būtina, kad jie padėtų išlaikyti kasdienes stuburo  apkrovas. Kineziterapeutui rekomendavus  galima prisijungti ir prie grupinių treniruočių, tik aišku, su kineziterapeuto priežiūra ir judesių koregavimu bei individualizavimu grupinių treniruočių metu.

Literatūros sąrašas:

  • Jacobs, W., Tulder, M., Arts, M. et al. (2011). Surgery versus conservative management of sciatica due to a lumbar herniated disc: a systematic review. European Spine Journal, 20 (5), 513 – 522
  • Risbud, M. V., Schaer, T. P., Shapiro, I. M. (2010). Toward an understanding of the role of notochordal cells in the adult intervertebral disc: From discord to accord. Developmental
    dynamics, 239 (8), 2141 – 2148
  • Kauppila LI. Atherosclerosis and disc degeneration/ low-back pain – a systematic review. Eur
    J Vasc Endovasc Surg 2009;37(6):661-70
  • McGill K C, (2007). Electrophysiological evidence of doubly innervated branched muscle fibers in the human brachioradialis muscle.Clin Neurophysiol; 2007, 118, 12 p.
  • Dudοnienė V, Krutulytė G, Eidėjienė A. Kineziterapijοs pοveikis nugarοs skausmui ir liemens raumenų statinei ištvermei pοοperaciniu juοsmeninės stuburο dalies tarpslankstelinių diskų išvaržų laikοtarpiu. Lietuvοs bendrοsiοs praktikοs gydytοjas; 2010, 9, Nr. 2, 86-92 p
  • Magee, D. J. (2008). Orthopaedic physical assessment (p. 519 – 520, 540 – 561). Canada: Saunders Elsevier
  • Peter G, Passias MD, Wang S. (2011). Segmental Lumbar Rotation in patients with Discogenic Low back Pain During Functional Weight-Bearing Activities. The Journal of Bone and Joint Surgery, 2011, 93(1), 29-37 p
  • Terbetas, G., Vaitkuvienė, A. (2009). Perkutaninė lazerinė liumbalinio tarpslankstelinio disko dekompresija. Lietuvos chirurgija, 7 (1 – 2), 35 – 40.
  • Tamošauskas, R., Palionis, D., Simanauskas, K. (2002). Operuoto stuburo skausmo sindromo gydymo skausmo klinikoje rezultatai ir prognostiniai kriterijai. Sveikatos mokslai, 5, 34 – 39.
  • Ščiupokas, A. (2006). Dar kartą apie nugaros skausmą. Gydymo menas, 9 (132), 29 – 32.
  • Babur, M. N., Ahmed, D., Rashid, F. (2011). Comparing the effectiveness of lumbar stabilization exercises with general spinal exercises in patients with postero-lateral disc herniation. Rewal Medical Journal, 36 (4), 259 – 261.
  • Maher, C. G. (2004). Effective physical treatment for chronic low back pain. The Orthopedic
    clinics of North America, 35 (1), 57 – 64