Net 8 iš 10 žmonių gyvenime yra patyrę nugaros skausmą. Svarbu žinoti, kad net 92% nugaros skausmų yra mechaninio pobūdžio – tai reiškia, kad jie kyla dėl kaulų-raumenų sistemos sutrikimų, arba, paprastai tariant, raumenų disbalanso.
Pirmąkart susidūrus su nugaros skausmu, svarbu atvykti pas specialistą, kuris pirmiausia atliktų kaulų-raumenų sistemos ištyrimą, nustatytų esamus disbalansus ir paskirtų reikiamus specialiuosius pratimus. Jeigu Jums nėra pažįstamas nugaros skausmas, tuomet rekomenduotina kineziterapija nugaros skausmo prevencijai, kurios tikslas yra apsaugoti nugarą nuo amžėjimo, bei sėdimo ar fizinio darbo sukeliamų padarinių. 

Daugiau kaip 80 proc. suaugusiųjų bent vieną kartą per gyvenimą yra jautę nugaros skausmą.  Juosmeninės stuburo dalies skausmas yra viena iš aktualiausių, opiausių bei tuo pačiu brangiausiai kainuojančių šiuolaikinės visuomenės problemų. Dėl didžiulio paplitimo nugaros skausmas palieka milžiniškus medicininius ir socialinius padarinius – tiesioginiai kaštai susiję su ligų diagnostika ir gydymu, – bei netiesioginiai – patiriami dėl nedarbingumo, nepagamintos produkcijos, socialinio draudimo išmokų. 30 proc. visų apatinės nugaros dalies skausmų ilgainiui tampa lėtiniu, o tai yra pagrindinė gyvenimo kokybės blogėjimo priežastis.
Gydant juosmeninės stuburo dalies skausmą, didelis dėmesys kreipiamas į pilvo, nugaros giliųjų, sėdmenų raumenų stiprinimą, nes būdami tvirti šie raumenys sudaro natūralų raumeninį korsetą, kuris stabilizuoja stuburą.

Daugiau kaip 80 proc. suaugusiųjų bent vieną kartą per gyvenimą yra jautę nugaros skausmą, o 5 proc. šis skausmas tampa lėtiniu. Viena iš dažniausių nugaros skausmo priežasčių yra tarpslankstelinė disko išvarža. Tarpslankstelinių diskų pokyčiai atsiranda dėl stuburą traumuojančių veiksių – viršsvorio, vibracijos, sporto, kuris ypač susijęs su sunkumų kilnojimų,  pasikartojančių judesių darbe. Didelę įtaką tarpslankstelinės disko išvaržos atsiradimui turi netaisyklingų judesių atlikimas, traumos.

Fizinis aktyvumas nėštumo metu yra saugus ir teikia naudą tiek mamai, tiek mažyliui, palengvina gimdymą bei atsigavimą po nėštumo ir gimdymo, mažesnė tokių būklių kaip preeklamsija, gestacinis diabetas, per didelis svorio priaugimas, gimdymo komplikacijos, pogimdyminė depresija ir kitų nepalankių būklių rizika.

Rekomenduojama, kad į pratimų programą būtų įtraukti tiek aerobiniai, tiek jėgos, tiek tempimo ir atpalaidavimo pratimai. Tokie pratimai padeda išvengti dažnų komplikacijų susijusių su nėštumu, tokių kaip diastazė, šlapimo nelaikymas, juosmeninės bei dubens srities skausmas.

Įvairių tyrimų duomenimis, nėščios moterys griūna reikšmingai dažniau nei moterys, kurios nesilaukia. Teigiama, kad apie 27 procentus nėščiųjų bent kartą, nėštumo laikotarpiu, griuvo neišlaikydamos pusiausvyros. Pusiausvyros pratimai, kaip ir kitas fizines ypatybes lavinantys pratimai, nėštumo metu yra svarbūs ir turi būti įtraukti į nėščiųjų mankštą.