Laimės hormonu mėgaujasi tik atlikusieji „namų darbus“

Rasa Prasevičienė 

Idėja

Nugaros skausmas pastaruoju metu yra toks dažnas reiškinys, kad daugelis žmonių jį priima kaip neatsiejamą savo gyvenimo dalį. Patys sau dažnai nusistato ir diagnozę – amžius, ataugos, druskos, stuburo išvarža… Kitaip tariant, neišvengiama ir nepagydoma. Tačiau Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos (LSMU MA) lektorius Vidmantas Zaveckas pastebi, kad vis daugiau lietuvių supranta ir tai, jog šiuolaikinis gyvenimo būdas žmogui, daugelį amžių buvusiai judriai gamtos būtybei, yra iškėlęs visiškai naujus iššūkius ir kad sistemingai atliekant „namų darbus“ įmanoma išlaikyti lankstų bei judrų kūną, o varginusį nugaros skausmą ir visai pamiršti. Tiesą sakant, prieš penkerius metus tikėjausi, kad ir į mūsiškę mokyklą susirinks sveiki jauni ar pusamžiai žmonės, kurie mokysis saugių bei efektyvių pratimų, siekdami ir toliau tokie išlikti. Tačiau paaiškėjo, kad žmonių, kurių nugaros nebūtų „sustingusius“, Lietuvoje nelabai ir yra. Todėl pirmieji mokyklos duris pravėrė tie, kuriems, vaizdžiai tariant, į ligoninę dar buvo per anksti, o rizikuoti sporto klube mankštinantis savarankiškai, nesinorėjo. Tačiau pastebime ir naują kur kas geresnę tendenciją – daug dirbantys bei sėkmingai karjerą darantys lietuviai taip pat ima suprasti, kad geriausia investicija – tai investicija į sveikatą. Tik jos, deja, už pinigus nenusipirksi – žmogui pačiam tenka įgyti žinių bei įdėti pastangų“.

Metodika

Sveiko stuburo mokyklos metodika remiasi dviem vienodai svarbiais segmentais – efektyvumu bei saugumu. Mokyklose įrengtos kelios salės, pasinaudojant moderniausiomis Skandinavijos, JAV, Vakarų Europos šalių metodikomis. Žinojome, kad žmonės turi mankštintis saugiai, efektyviai, optimaliu krūviu bei kad jų judesius nuolat turi koreguoti kvalifikuotas kineziterapeutas. Tad beliko pasirinkti, kokiomis pagalbinėmis priemonėmis tą darysime. Remiantis Norvegijos praktika, vienoje salių prie lubų kabo pritvirtintos „lianos“ – stiprios virvės su kilpomis. Į šią kilpą įkišus ranką ar koją, pats žmogaus kūnas tampa apkrova. Unikalu tai, kad atliekamą pratimą galima beregint pasunkinti ar palengvinti, atsižvelgiant į žmogaus fizinį pajėgumą – žengus žingsnį į vieną ar kitą pusę, krūvis pasikeičia iš esmės. Antroji salė įrengta remiantis Vokietijos ir JAV specialistų koncepcija. Joje įrengti treniruokliai su skirtingo tamprumo elastinėmis gumomis, kurios „priešinasi“ jas tempiant. Trečiojoje salėje žmonės mokomi pratimų, kuriuos galėtų gulomis atlikti ir namuose. Tokia didelė įvairovė neleidžia žmogaus raumenims prisitaikyti, nes tą patį pratimą darant nuolat, po kurio laiko jis tampa neefektyvus.

Tikslas

Sveiko stuburo mokyklos naujokai neretai juokauja, kad tuo pačiu metu stovėti ant nestabilios platformos, ranka tempti gumą į šoną, kitą gumą – koja atgal, o visa tai daryti dar ir užsimerkus, „misija neįmanoma“, tačiau po mėnesio kito žmonės įgunda. Iš tiesų tokių pratimų tikslas – „pažadinti“ visus žmogaus kūno raumenis, kurių turime net 600. Išvedus kūną iš pusiausvyros, ne tik vis kiti raumenys turi jį grąžinti atgal, bet ir nervų sistema „mokoma“, nepamiršti šių raumenų naudoti.
Žmonėms nugarą 80 proc. atvejų skauda dėl labai aiškios priežasties – raumenų disbalanso. Ką tai reiškia? Vieni žmogaus kūno raumenys nuolat yra pertempti, „veža“ visą krūvį, o kiti – atsipalaidavę.
Pastaruoju metu vis labiau populiarėja vadinamieji „tempimo“ pratimai, nes žmonės įsitikinę, kad kenčiant nugaros skausmą „prasitampyti“ yra į naudą. „Šiuo atveju yra vienas niuansas, kurio negalima pamiršti. Jeigu nuolat kartojami tik tempimo pratimai, bet nestiprinami gilieji raumenys, mes tik atpalaiduojame pertemptus raumenis, o nusilpusių raumenų nestipriname. Todėl disbalansas niekur nedingsta. Skausmo šaltinis ir skausmo priežastis – du skirtingi dalykai. Skausmo šaltinis yra pertemptas raumuo. Ar mes raumenį tempsime, ar masažuosime, ar taikysime akupunktūrą – visais šiais atvejais kuriam laikui skausmas atlėgs. Bet tikroji skausmo priežastis nebus pašalinta – „snaudžiantys“ pasyvūs raumenys nebus įtraukti į darbą, o skaudami, pertempti raumenys ir toliau dirbs „dviem etatais“.