Pusiausvyra yra gebėjimas išlaikyti stabilią kūno padėtį esant mažam atramos plotui, nestabiliam atramos paviršiui.

Dažniausiai pasitaikanti klaida, jog manoma, kad pusiausvyra priklauso tik nuo regos (nustato kūno padėtį aplinkoje), vestibulinio aparato (nustato kūno judėjimo kryptį ir pagreitį, bei propriocepcijos (gebėjimas jausti kūno ir atskirų kūno dalių tarpusavio padėtį erdvėje). Tačiau pusiausvyrai įtakos turi ir klausa, suvokimas, dėmesio išlaikymas, aplinka, motyvacija, reakcijos laikas, jėga, judesių amplitudė, koordinacija.

Dažniausiai pusiausvyra skirstoma į statinę (gebėjimas išlaikyti stabilią kūno padėtį) ir dinaminę (gebėjimas išlaikyti kūno padėtį atliekant judesius).
Norint lavinti pusiausvyrą, reikėtų remtis šiais principais:

• Lavinti statinę pusiausvyrą. Atlikti pratimus, kurių atlikimui netrukdo aplinka: stovėti suglaudus kojas, stovėti pėda prieš pėda, stovėti ant vienos kojos.
• Dinaminės pusiausvyros lavinimas. Pratimai atliekami ant įvairių nestabilių paviršių, įjungiami įvairūs kitų kūno dalių judesiai.
• Galiausiai atliekami pratimai, kai žmogus turi greitai priimti sprendimą, pvz., stovint ar žingsniuojant ant nestabilaus paviršiaus jam yra metamas kamuolys skirtingomis kryptimis, kurį reikia pagauti ir mesti atgal.

Kadangi pratimų yra pačių įvairiausių, rekomenduojame pasikonsultuoti su kineziterapeutu, kad jis parinktų optimaliausias, konkrečiai jums pritaikytas pusiausvyros lavinimo strategijas ir pratimus.

Šaltiniai:

Kümmel, J., Kramer, A., Giboin, L. et al. Specificity of Balance Training in Healthy Individuals: A Systematic Review and Meta-Analysis. Sports Med 46, 1261–1271 (2016).
https://doi.org/10.1007/s40279-016-0515-z
KISS, Rainer; SCHEDLER, Simon; MUEHLBAUER, Thomas. Associations between types of
balance performance in healthy individuals across the lifespan: a systematic review and meta- analysis. Frontiers in physiology, 2018, 9: 1366.